Egzistencijos atspindys

Po vakar pokalbio su Panele supratau, kad ir man taip būna...

Ir man atrodo, kad netgi dabar po truputį krentu į tą liūna...

Iš ties, atrodo, jog manęs nieks nepastebi...

Kad esu tik egzistencija, tačiau ne žmogus...

Žinoma būna dienų kai visiems staiga manęs reikia, bet šiuo metu jaučiu, kad tik tyliai ramei degraduoju...

Kyla tokios mintys, jog norėtųsi išvažiuoti...

Kur??

Na...

Net nežinau konkrečiai, tačiau toli.

Pabrėžtinai TOLI.

Ten kur niekas, absoliučiai niekas manęs nepažinotų...

Norėtųsi susikurti savo gyvenimą iš naujo...

Susirasti naujus draugus...

Kad mane suptų nauji veidai...

Nes viskas čia jau taip pabodo...

Viskas, apsritai VISKAS primena Jį...

Kiekviena smulkmena primena Jį...

Vis dar užmiegu mintyse tardama Jo vardą, nes tai man padeda nurimti.

Mergaitė